Ku ku?

Ar cia yra kas nors? :)

Kol dar nebuvau mama

seniai seniai radau kažkur interente, labai patiko. Autorius nežinomas, bet greičiau, kad tai buvo autorė..



Kol dar nebuvau mama,

darydavau ir valgydavau karštą maistą.

Mano rūbai nebuvo dėmėti.

Telefonu kalbėdavau ramiai.

Kol dar nebuvau mama,

miegodavau tiek, kiek norėdavau.

Ir niekada nesijaudindavau dėl to, kad vėlai eidavau gulti.

Šukuodavausi ir valydavausi dantis kasdien.

Niekada nesuklupdavau ant žaislų ir nepamiršdavau lopšinės žodžių.

Kol dar nebuvau mama,

niekada nesusimąstydavau, ar kambarinės gėlės nenuodingos.

Ir niekada negalvodavau apie skiepus.

Kol dar nebuvau mama,

niekas nebuvo manęs

apkakojęs,

apvėmęs,

apkramtęs,

apsysiojęs,

apžnaibęs savo mažais pirščiukais...

Kol dar nebuvau mama,

pilnai atsakiau už savo protą,

savo mintis

ir savo kūną.

Miegodavau visą naktį.

Kol dar nebuvau mama,

niekada neverkiau, matydama ašaras.

Niekada nesikraustydavau iš proto iš laimės

vien dėl paprasčiausios šypsenos.

Niekada nesėdėdavau naktį

žiūrėdama į miegantį vaiką.

Kol dar nebuvau mama,

niekda nelaikydavau rankose miegančio vaiko,

nes gaila padėti.

Niekada mano širdis nesubyrėdavo į tūkstančius dalelių dėl to,

kad kažkam negaliu palengvinnti skausmo.

Niekda negalvojau, kad kažkas toks mažas,

gali pakeisti mano gyvenimą taip stipriai.

Aš nežinojau, kad galėjau kažką taip stipriai mylėti.

Ir nežinojau, kad man patiks būti mama.

Kol dar nebauvau mama,

nežinojau, ką reikšia jausti,

tarsi širdis būtų išlipusi iš kūno.

Ir nežinojau, koks ypatingas jausmas yra

pamaitinti alkaną kūdikį.

Nežinojau, kad mamą ir vaiką sieja tiek daug.

Ir nežinojau, kad kažkas toks mažas

galėtų paversti mane tokia svarbia.

Kol dar nebuvau mama,

aš niekda neatsikeldavau kas 10 minučių,

tiesiog įsitikinti, kad viskas....tvarkoje.

Ir niekada nejutau tos šilumos,

Džiaugsmo,

Meilės,

Stebuklo,

Pasitenkinimo būti mama.

Aš nežinojau, kad galiu jausti tiek daug, kol dar nebuvau mama.

Krikštynoms, nors nebūtinai..

Užpuolė mane mezgimo mūza prieš keletą dienų. Kurį laiką lakiojo ji nežinia kur, o aš jos vasarą kažkaip ir nepasigedau - ir taip veiklos pilna, daug laiko lauke praleidžiam, o tada ir pietukų nusnūsti reikia ir viską.. :)

Tai va pusė tuo 'užpuolimo' rezultatų. Kita pusė irgi jau beveik beveik baigta..

100 proc. medvilnės suknutė mažai panelei. Norėčiau būti jos vietoje, ech....

Ačiū Margaritai už foto :*

Apie "guzikus"

Mano vaikui nusibodo visi skanėstai ir užkandžiai, kuriuos galima nusipirkti daugelyje parduotuvių ir kurie atitinka mano 'dar pakankamai sveiko maisto' kriterijus. Visokie sausainukai, javinukai, paplotėliai, kukurūzai ir pan.

Bijau prisidžiaugti, bet tuose įvairiaspalviuose "medžioklės plotuose" prie kasų mano vaikas dar nesigano :) Tšššššš..... Per mažas dar čiulpinukams, kramtoškėms ir pan. Nors šokolado jau ragavęs, deja, bet patiko :/

Taigi pribrendo reikalas pasiūlyti savo partizanui kažką naujo. Kepiau naminius sausainiukus, į kuriuos iš principo nedėjau cukraus - saldinau medumi ir kapotais papajų kubeliais (žinau, žinau, jie su cukrumi, bet į mano tešlą jų visai nedaug papuolė). Miltai sumaišyti perpus iš AR kvietinių ir Laukinių kviečių Speltos. Kitą kartą reiks avižinių įdėti, manau, labai tiks.

Tai va gavosi tokie pusantro kąsnio 'guzikiukai'. Mažulis neišbrokyjo ir ačiū jam už tai :)

Apie duoną

Kadangi šiandien užėjo kalba apie duoną, tai parašysiu, ką seniai norėjau.
Duoną kepti svajojau seniai, ypač stipriai svajojau, kai gyvenau JAV. Kas ten gyvenę/lankęsi/buvę, tai žino, kaip ten yra su normalia duona.

O ir pas mus va jau.. Visi žinom, ką perkam parduotuvėse, tiksliau nujaučiam, kad vis mažiau žinom, kas ir iš ko padaroma gamyklose, kepyklose. Sad but true..... Tai liečia daugelį produktų, ne tik duoną.

Tai va, neseniai vienai draugei pasiūlius raugo, su kuriuo ji pati kepa duonelę, čiupau net nemirksėdama.
Pabandžiau. Patiko.
Ir kas svarbiausia - patiko ir mano partizanui!


Receptukas toks


1 kg miltų (lygiomis dalimis sumaišant kvietinius, rupius kvietinius ir ruginius), 1 l šilto vandens, PO 2/3 stiklinės linų sėmenų, saulėgrąžų sėklų, kvietinių sėlenų, avižinių dribsnių, 3-4 šaukštai kmynų, pora šakštų sezamo sėklų, 100 g cukraus (geriau 200 g medaus), 2-3 šaukšteliai druskos, raugas.



Visus sausus produktus (išskyrus sezamą) sumaišome dideliame dubenyje. Į raugą įpilti dalį vandens, išmaišyti ir supilti į dubenį. Tada supilti ir visą likus vandenį. Gaunasi už grietinę tirštesnė masė.


Kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi, pastarąjį patepti aliejumi ir pabarstyti sezamu. Sukrėsti tešlą. (Nepamiršti nuimti dalį sekančiam kepimui - iš čia tas stebuklingasis raugas! Aš jį laikau šaldytuve, ilgiau pastovėjusį "pamaitinu" miltais ir atskiedžiu šiek tiek.)

Tada leidžiama duonai pakilti 6-12. valandų. Man sakė, kad reikia pastoviai ragauti, kad nesigautų perrūgšti duona, bet aš visada iš akies kildinu, prisipažinsiu. Pakyla, šmaukšt ir kepu. Kuo raugas "jaunesnis", tuo ilgiau kyla.

Kepama maždaug 1 val. 15 min. 200 laipsnių orkaitėje. Laikas priklauso nuo kepaliuko storio, savaime suprantama.

Iškepus reikia duonelę išimti iš formos ir pagarbiai uždengus drėgna drobe palaikyti porą valandų. :)

Skanu, sveika ir labai paprasta!

Gal kam raugo? :D

Vasarai

Kiek atmintis mano neša, visi mezginiai, skirti savam vaikui po jo gimimo buvo numegzti dėl poreikio - reikėjo žiemai šiltos kepurės ir šaliko - gavosi kepurė-šalmas. Reikėjo šilto drabužio miegui lauke - gavosi vilnonis kombinezonas. Dabar reikia kažko vėsesnėms dienoms, kad nuo stipresnio vėjo ausytes paslėptų (nes su kepurėm pas mus visaip būna), plius, reikia kelnių, lengvai įkišamų į botus, kad nereiktų grūsti 'padalkų' ir kojyčių paskui nespaustų tos 'klostės'. Tai va ir gavosi užtraukiamas megztukas su kapišonu rankomis ir šarovarai mašina. Vasarai pasirinkau medvilnę, bet nesusilaikiau ir įpyniau vieną pusvilnės siūliuką. ;)

Apie koldūninį priepuolį

Mano šeimos nelaimei aš maistą gaminu, tik kai užplaukia, t.y. kai atskrenda Skanumynų mūza ir nutūpia mūsų mažoj virtuvytėj ant stalviršio :) Kartais ta mūza būna labai įkyri ir gaminu daug vienu metu.

Vieną gražią dieną ji atskrido ir priminė man, kad kažkada interneto platybėse susidūriau su geru koldūnų receptu, kurio dar neišbandžiau. Tai teko išbandyti. Pavyko. 9 balai. Skanu, tik su tešla persistengiau - perplonai iškočiojau, keli puode suplyšo. Jei kam įdomu, tai tešlos receptas toks:

3 stiklinės miltų

3 šaukštai aliejaus

1 stiklinė verdančio vandens

Į miltus supilti aliejų, pamaišyti ir viską užpilti verdančiu vandeniu (aš į vandenį dar žiupsnelį druskos įmečiau), viską pamaišyti šaukštu, o kai pravės, minkyti rankomis ir kočioti plonai. Dėti mėgstamą įdarą.

Vizualizacija :)