Trylika mėnesių

Rytoj mano mažajam padaužai bus lygiai 13 mėnesių, tai ta proga buvom pas pediatrę. 12 mėnesių progos apsilankymą teko atidėti, nes siautė baisi pandemija, o mes gi nenorėjom kiauliukais visi pavirsti :) Taigi va - 79 cm ir 11,8 kg. Nenumenkęs toks mano Meškutis, nenumenkęs.. Ir gerai, nors visuomenėj ramus, kuklus ir tylus apsimeta (pamatytų ta visuomenė, kaip jis namie duodasi!), tai gal nors gabaritai potencialiam priešui bus baisūs. :)

Dar pasikonsultavom apie skiepus ir kitokius "einamuosius" reikalus, bet man pagal seną įprotį vistiek ūgis ir svoris lieka pagrindiniai vizito "rezultatai". Kažin, kada nustojama vaiko raidą taip primityviai matuoti, tik cm ir kg, a?

Apie tamsius rudens vakarus

Vis anksčiau temsta, vis daugiau laiko praleidžiam namie, tai kaip gi nemegsi.

O lapkritį dar pasitaikė tokia proga. Tai nunarpliojau vienai draugei ir jos mažylei va tokias kojines. Šilta ir jauku. Tikiuosi, nešiodamos pajus ir visą teigimą energiją, kurią sumezgiau kartu su siūliukais.

Ir man labai gražu be to.. :)

B.D.

Apie nepasisekusį pavydą

Vakar vakare interneto platybėse užtikau vieną labai įdomų blogą ir, jį bevartant, nepajutau, kad jau beveik pirma nakties..Susizgribau, kad jau vėlu ir nuėjau miegoti. Po pusvalandžio pasirodė, kad jau pervėlu miegoti, nes mano mažyliui vėl kalasi dantukai.. Kai šimtaspirmąjį kartą ką tik užmigęs jis vėl pradėjo verkti, ir vėl paėmusi supti jį ant rankų pagalvojau, kad žiauuuriai pavydžiu tiems tėvams, kurių vaikams lengvai dygsta dantukai. Bet, tada mintys apie tai kas dar gali būti blogai staigiai sužlugdė mano pavydą ir apie pusę keturių palaimingai užmigom ramiu miegeliu..... Vis dėl to mano vaikas yra vientisa laimė :)

...o tinklaaaraštis :)

seniai brendo mintis rašyti blogą, t.y. tinklaraštį :) Nes kai kurie vidutiniškai svarbūs kasdienos įvykiai, pasiekimai, nutikimai, nors ir mėgėjiškai įamžinti nuotraukose, kažkodėl turi bjaurų įprotį pasislėpti ir pradingti painiuose mano kompiuterio katalogų labirintuose... O ir šiaip kartais viena kita mintis pasitaiko, kurią galbūt būtų įdomu prisiminti vėliau, bet popierinio dienoraščio rašyti nekyla ranka...darbo kalendoriaus nenaudoju (nes šiuo metu nedirbu)..

Taigi, apie tai, kas šiame mano gyvenimo etape man svarbiausia - mamiški džiaugsmeliai ir rankdarbiški pabėgimai.