Duoną kepti svajojau seniai, ypač stipriai svajojau, kai gyvenau JAV. Kas ten gyvenę/lankęsi/buvę, tai žino, kaip ten yra su normalia duona.
O ir pas mus va jau.. Visi žinom, ką perkam parduotuvėse, tiksliau nujaučiam, kad vis mažiau žinom, kas ir iš ko padaroma gamyklose, kepyklose. Sad but true..... Tai liečia daugelį produktų, ne tik duoną.
Tai va, neseniai vienai draugei pasiūlius raugo, su kuriuo ji pati kepa duonelę, čiupau net nemirksėdama.
Pabandžiau. Patiko.
Ir kas svarbiausia - patiko ir mano partizanui!
Receptukas toks
1 kg miltų (lygiomis dalimis sumaišant kvietinius, rupius kvietinius ir ruginius), 1 l šilto vandens, PO 2/3 stiklinės linų sėmenų, saulėgrąžų sėklų, kvietinių sėlenų, avižinių dribsnių, 3-4 šaukštai kmynų, pora šakštų sezamo sėklų, 100 g cukraus (geriau 200 g medaus), 2-3 šaukšteliai druskos, raugas.
Visus sausus produktus (išskyrus sezamą) sumaišome dideliame dubenyje. Į raugą įpilti dalį vandens, išmaišyti ir supilti į dubenį. Tada supilti ir visą likus vandenį. Gaunasi už grietinę tirštesnė masė.
Kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi, pastarąjį patepti aliejumi ir pabarstyti sezamu. Sukrėsti tešlą. (Nepamiršti nuimti dalį sekančiam kepimui - iš čia tas stebuklingasis raugas! Aš jį laikau šaldytuve, ilgiau pastovėjusį "pamaitinu" miltais ir atskiedžiu šiek tiek.)
Tada leidžiama duonai pakilti 6-12. valandų. Man sakė, kad reikia pastoviai ragauti, kad nesigautų perrūgšti duona, bet aš visada iš akies kildinu, prisipažinsiu. Pakyla, šmaukšt ir kepu. Kuo raugas "jaunesnis", tuo ilgiau kyla.
Kepama maždaug 1 val. 15 min. 200 laipsnių orkaitėje. Laikas priklauso nuo kepaliuko storio, savaime suprantama.
Iškepus reikia duonelę išimti iš formos ir pagarbiai uždengus drėgna drobe palaikyti porą valandų. :)
Skanu, sveika ir labai paprasta!
Gal kam raugo? :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą